Taigi tai pirmasis mano blogo įrašas, apie šiai dienai labai aktualią tema- „Lietuviška depresija“. Kas ta „Lietuviška depresija“? Turbūt daugelis žmonių supranta kokia padėtis yra mūsų tėvynėje, o tie kurie nesupranta tai yra gryni optimistai arba kvailiai, o gal tokie ir tokie. Gal mano straipsnis ir pasirodys nepatriotiškas ar grynas melas, bet tai mano ir tik mano asmeninė nuomonė, kuria noriu pasidalinti su Jumis.
Nedarbas mažėja
Jai kas paskutiniu metu bandėte ieškotis darbo turbūt pilnai su manim sutiksite, kad jo nėra, o jai yra tai bandys iš tavęs išgręžti paskutinį prakaito lašą. Susidaro tokia nuomonė, kad talpinantįs darbo skelbimus žmonės neranda sau darbuotojų ar ištikro nenori jų rasti. Paskutinius 2 mėn. Lietuvos Darbo Biržos internetinėje svetainėje buvo patalpintas darbo skelbimas. Pagal kurį ieškomas „Lituotojas“ – kuris lituotų šviesos diodų apšvietimo įranga, bet paskambinus ir pasiteiravus: kokių žmonių ieškoma ? – Tik su aukštuoju ar aukštesniuoju išsilavinimu. Taigi, kuris padorus save gerbiantis žmogus, kuris studijavo 3 ar 4 metus, kad gautu padorią alga, gali eiti dirbti už menkus 800 litų, kurių vos užtenka makaronams. Ar tai nedarbo mažėjimas ?
Mano nuomone nedarbas nemažės tol kol nebus sudarytos sąlygos vystytis smulkiajam verslui. Bent šiuo metu to tikrai neįmanoma ir nėra tam palankių istatimų .
Emigracija
Turbūt kiekvienas savo šeimoje turite, ar tiesiog pažįstate emigravusį žmogų. Šiomis dienomis kiekvieną dieną išvyksta dešimtys žmonių, palikę savo giminaičius ar vaikus. Turbūt girdėjote kad mūsų vietas užims baltarusiai ar kinai. Nieko jie neužims, baltarusiams gerai ir savo gimtinėje, pensijos nemažinamos, atlyginimai padidėja, o kinams Lietuva tik tarpinė stotelė kurioje tik įkuria savo įmonę ir įmonės vardu važiuoja į, bet kurią Europos sąjungos šalį dirbti juodadarbio darbą. Tad Lietuvos likimas lieka tik nuo musų pačių žmonių ir valdžios sąžinės. Nors Londonas virsta antrąją Lietuva, bet vistiek lieka susižavėjimo objektas . Vieni ten ieško darbo, kiti bando studijuoti, o dar kiti gyvenimo prasmės.
Verdiktas
Ateinančiais metais ypatingų pokyčių galime nesitikėt. Iš oro nesugebėsime gražinti 40 mlrd. litų skolos. Geriausiu atveju, likusiems 2 mln. gyventojų, kiekvienam iš jų tektų atiduoti po 20 000 lt su 600 lt metinių palūkanų. Sumos stulbinančios. Ir kada mes spėjome tiek praleisti ?